- kerežis
- kerẽžis sm. (2) J, BŽ212, Sb, Vb, kẽrežis (1) 1. žemas išsišakojęs medis, kerėkšlis: Kẽrežis medis, kurs neauga Ms. 2. rekežis, reketis: Medžio viršūnė nulaužta, šakota vadinas kẽrežis J. 3. Užv malkoms pjauti ožys. 4. Užv kerėpla šieno kūgiui apkrauti. 5. prietaisas, ant kurio suvyniojamos suvytos virvės: Įstatyk kẽrežį į sieną ir suvyk tus šniūrus ant ano Rt.
Dictionary of the Lithuanian Language.